Unibet Open Copenhagen 2016 - sociologija


Į Kopenhagą atvykau trečiadienį per pietus. Iškart sėdau prie kompiuterio, kad galėčiau sutvarkyti “degančių” darbinių reikalų.

Tuomet dušas, kelios minutės atokvėpio ir, su iš anksčiau pažįstamu Tomu, einame pabimbinėti po miestą. Be minties, be žemėlapio - tiesiog šiaip pasivaikščioti, grynu oru pakvėpuoti, dviračių paskaičiuoti.
Pradžioje dar lyg buvo planas “atsigerti alaus gražioje vietoje”, bet paskui jis transformavosi tiesiog į “atsigerti alaus”, kai netyčiomis atsidūrėme vietinių mėgstamame bare vienoje iš mažų gatvelių netoli centro. Prisėdome. Bendraudami gurkšnojome Carlsberg ir stebėjome aplinką. O ji tokia neįprasta - virš įėjimo į barą kažkokia apdegusi (arba labai purvina) manekenė, kitoje gatvelės pusėje kažkokios keistos paskirties patalpos, o prie įėjimo plevėsuoja vaivorykštės vėliava.
Baras labai mažas, jaučiamas staliukų deficitas, todėl netrukus prie mūsų pageidavo prisijungti vietiniai, kurie mandagiai atsiklausė, ar gali prisėsti. Neprieštaravome. Pradėjome bendrauti apie darbus, pokerį, futbolą, kainas. Smagiai papliurpėme. Šiek tiek teko įrodinėti, jog pokeris nėra dar vienas azartinis lošimas, kurio rezultatas didele dalimi priklauso nuo sėkmės. Tuomet paprašėme rekomendacijos dėl vietinės virtuvės įvertinimo. Siūlė nelabai užtikrintai, o ir nuorodos neaiškios buvo, tad vakarieniauti nusprendėme viešbutyje.

Kita diena buvo "išbraukta" iš gyvenimo, nes visą ją praleidau žaisdamas prie stalų. Tai buvo mano penktas Unibet Open, ir visus penkis kartus patekau į antrą dieną. Bet šia tema jau rašiau ankstesniame įraše. Pasidžiaugsiu tik tuo, jog dėl sparčiai iš žaidimo besitraukiančių žaidėjų, turnyro direktorius nusprendė keisti struktūrą ir dieną baigti vienu lygiu anksčiau (žaidėme 9 vietoj 10). Tai buvo itin džiugi naujiena, nes pirmąkart galėjau sudalyvauti welcome drinks sesijoje. Porą alaus ir pratęsimas (buitinis alkoholizmas) su tautiečiais, kur jau buvo įtraukta ir gimtinėje prieš skrydį pirkta "sunkioji artilerija".


Susipažinau su Deiviu, kuris apie mane jau žinojo. Atvirai pasakysiu, jog mane pokerio kelionėse "jaunoji pokerio karta" kaskart šiek tiek nustebina, kai pareiškia, kad žino mane, skaitė kažkada PokerNews ar net rašliavas asmeniniame tinklaraštyje. Žodžiu, turiu tas savo penkias minutes šlovės dar laikas nuo laiko, nepaisant to, jog jau kelerius metus nesu aktyvus tų specifinių forumų bei portalų lankytojas.

Ne vienerius metus pažįstamas Dalius prisiminė kažkada pogrindyje organizuotus home games, o paskui apie nuotykius Las Vegase ir braziliškus užpakaliukus. Kelis kartus LSPF etapuose triumfavęs ir taip įpirką į Unibet Open etapą Kopenhagoje pelnęs Matas ruošėsi startui 1B dienoje, todėl mūsų vakaronė neužsitęsė iki paryčių.

Penktadienio pirmas pusdienis buvo paskirtas pasivaikščiojimui. Vienbalsiai nusprendėme aplankyti garsiąją undinėlę. Nepaisant to, jog nuo viešbučio iki turistų labiausiai lankomos Danijos sostinės skulptūros buvo keli kilometrai, laikas neprailgo. Judėjome turistiniu tempu, žvalgėmės ir stabtelėdavome įamžinti vieną ar kitą įdomesnį objektą.

Pati skulptūra įspūdžio nepadarė, priešingai nei žmonės prie jos. Stebino ir tie vaikus ant slidžių akmenų bandantys užkelti, ir tie patys vos krutantys, bet kažkur užsikabaroti norintys. Žodžiu, susidarė įspūdis, kad prie undinėlės daugumai norisi "išsinerti iš kailio", kad tik kuo įspūdingesnį kadrą gautų.
Po kelias valandas trukusio pasivaikščiojimo grįžome į viešbutį, kuriame knietėjo išbandyti pirtį. Atrodė, kad po fizinio krūvio taip atsipalaiduoti buvo gera mintis, tačiau temperatūra saunoje nebuvo labai "maloni", tai ir neužsibuvome. Vėliau ėjom vakarieniauti. Ir galiu pasakyti, jog šįkart organizatoriai ir viešbučio kolektyvas stebino. Labai maloniai. Per tuos penkis kartus, kai teko žaisti Unibet Open turnyruose, tai buvo geriausias maitinimas. Visomis prasmėmis - pasirinkimu, pateikimu, skoniu, kiekiu.

Visiems ir maisto, ir gėrimų užteko, erzinančių eilių nesusidarydavo, padavėjai operatyviai surinkdavo nešvarius indus. Aukštas lygis, tsakant. Čia atsižvelgiant į tai, jog pats viešbutis atrodė kiek pavargęs ir besiprašantis remonto. Pavyzdžiui, iš 5 liftų per tas kelias dienas sugedo 2. Tarp kitko viename iš jų įstrigo jau mano minėtas Deivis. Būna, pasitaiko, nieko nėra amžino. Bet kuomet per porą dienų tų liftų nepataisė, tai nori-nenori savas išvadas pasidarai.


Na, bet grįžkime prie maisto. Ne Užkalnis esu, kad aprašinėčiau tekstūras ir poskonius, tai dalinuosi vaizdu.
Kadangi šeštadienį žaidžiau antroje dienoje, tai neturėjau galimybių tiesiogiai dalyvauti futbolo rungtynėse. Tačiau jaučiuosi prisidėjęs prie tautiečių pergalės, kadangi Matui buvau paskolinęs savo sportinius batelius. O LSPF reitingo lyderis (pagal sudėjimą atrodantis beveik kaip Zlatanas Ibrahimovičius) pasižymėjo įvarčiais.

Unibet padarė ir vis dar daro daug teisingų žingsnių, pagrindine auditorija laikydami laisvalaikio žaidėjus. Prieš kurį laiką deklaruotas noras sugrąžinti pokeriui smagumą itin juntamas Unibet Open serijos metu. Pagrindiniame turnyre nėra galimybės įsipirkti pakartotinai, šalutiniai turnyrai vos keli (ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti gali), žaidėjų vakarėlis, bendruomenės lipdymas per papildomas pramogas, kvietimas bendrauti per soc. tinklus bei prizų dalybos stebintiems transliacijas su komentavimu. Viskas, kas patinka laisvalaikio žaidėjams... ir daug dalykų, kurie nepatinka profesionalams.


Yra keletas reguliarių Unibet Open žaidėjų, kurie po triumfo viename ar kitame etape, ko gero, tampa "labiau emociškai prisirišę". Vienas tokių Mateusz Moolhuizen. Lenkiškų šaknų turintis olandas yra puikus pokerio ambasadorius. 98 proc. laiko pozityviai nusiteikęs, draugiškas, komunikabilus. Todėl mėgstamas organizatorių ir dažnai kalbinamas bei sodinamas prie televizinio stalo.


Bukarešte gruodžio pradžioje organizatoriai žada seriją pakelti į naują lygį, kadangi pirmąkart priziniame fonde bus garantuojama pusė milijono eurų. Atrankos jau prasidėjo!

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

GUKPT Luton 2022

Planus koreguojantis COVID-19