apie kortas, koeficientus ir keliones

Sekmadienis. Paskutinė kovo diena. Ramus savaitgalis namuose dėl sergančios dukrytės. Tiesa, vakar buvo "pavasarinės talkos" diena, t.y. su žmona peržiūrėjome spintas bei stalčius, atsikratėme ne(be)reikalingų daiktų. Šitiek "lobių" radom... Šiandien už lango apsiniaukę, orų prognozė žada lietų, tad prisėdau reziumuoti pirmus tris metų mėnesius. Ir kaip man sekasi su kukliais metų tikslais . Taigi žiūrim, ką turim: nuolat „virtualioje kišenėje“ turėti suplanuotą kelionę; yra (net dvi) sudalyvauti keturiuose didesniuose pokerio turnyruose (>100 žaidėjų); 5 (dėka savaitės Londone ir savaitės Rozvadove) nepriaugti svorio; minus penki kilogramai (per paskutines 30 dienų vidutiniškai nužingsniuoju po 10,5 km) perskaityti 100 pasakų Gabijai; kol kas sąraše 33 atlikti 20 įrašų tinklaraštyje; šis yra vos trečias; turėti šešias naujas išskirtines patirtis; vakarienė seniausiame restorane Londone ("Rules" buvo atidarytas 1798) gyv

Šiandien noriu prisipažinti dėl motyvacijos keisti gyvenimo būdą. Jau kurį laiką stengiuosi "šiek tiek" daugiau judėti. Nuo kovo pirmos bandysiu kasdien nueiti bent dešimt tūkstančių žingsnių. Nebėgioju, dviračiu nevažinėju, cross-fit neužsiimu... Tiesiog žingsniuoju. Lauke, ant ofiso sporto salėje įrengto takelio ar tiesiog namuose. Ir taip jau daugiau nei du mėnesius. O viskas prasidėjo Londone. Dar prieš Naujuosius Metus, kai su žmona buvome miuzikle "Mamma Mia!" , kuriame be puikiai žinomų dainų buvo ir gerai treniruoti kūnai. Žinot, kai matai jaunuolius tarsi iš sporto klubo reklamos, tai prisimeni jaunystę ir galvoji "tokių metų ir aš atletiškas buvau, sportavau 7 dienas pr savaitę" . Tačiau, kuomet scenoje pamatai už save vyresnius vyrus pasižyminčius puikia fizine forma, apima gėda. Tai va, prieš daugiau nei šimtą metų pastatytame Novello teatre, bežiūrint itin populiarų miuziklą, mano galvoje įvyko lūžis. Keista? Ir taip, ir ne. Iš dal