Londone buvo smagu

Penktus metus paeiliui darbo reikalais vasario pirmą savaitę vykau į Londoną. Tačiau pirmąkart buvau toks pavargęs ir "negyvas".

Šįkart nekrykštavau kaip mažas vaikas, nespirgėjau nekantrumu. O taip nutiko, nes teko rūpintis didele organizacinių klausimų dalimi. Kadangi esu perdėm tvarkingas ir atsakingas, tai įvairūs smulkūs neatitikimai ar pasikeitimai išvargino. Ir šiaip nepamenu, kada panašios apimties daugialypį projektą per tokį trumpą laiką suvaldyti teko.

Sunkiausia dalis buvo detalių suderinimas su menininku, kuris mūsų stendą kūrė. Nu, geras pankas ten! Tiek nervinių ląstelių pridegino, kad maniau, jog iškart po parodos reiks važiuoti sveikatos taisyti.

O šiaip smagu! Beveik 20 asmenų delegacija. Dviejų zonų (daugiau nei 50 kvadratinių metrų) stendas, kuriame sutalpinome labai daug. Yra ir baras, ir paslaugų pristatymas, ir susitikimų kambarys, ir lounge zona, ir mini golfas. Žodžiu, stendas vėl buvo traukos tašku ir seniems pažįstamiems, ir pro šalį einantiems smalsuoliams. Ir kaip netrauks, kai šitokios gražuolės jame!

Susitikimų grafikas buvo pakankamai įtemptas, tačiau turėjau laiko ir kelis mane dominančius pranešimus išklausyti. Tačiau pirmąkart per tuos penkis metus neapėjau visų ekspozicijų erdvių. Bet paroda (iš esmės) buvo smagi ir rezultatyvi dėl keleto ilgesnių įdomių pokalbių ir užmegztų naudingų kontaktų. Nuvylė tai, kad nepavyko pamatyti kažko absoliučiai naujo. Nepavyko atrasti kažko, kas sukeltų WOW efektą per kelias akimirkas.

Čia kalbant apie produktus ir paslaugas. Kalbant apie stenduose šmėžavusias gražias merginas ir sporto pasaulio žvaigždes tų WOW buvo. Ir nemažai! Su viena netgi įsiamžinau.

Londonas be darbo reikalų visada mane traukia dar ir dėl to, kad ten gyvena sesuo su šeima. Džiaugiuosi, kad vieną vakarą pavyko aplankyti ją. Buvo smagu ir gardu! Jungtinėje Karalystėje lietuvis valgė ukrainietiškus barščius pagardintus lenkiška grietine. Laukiu vasaros. Sesuo su dukterėčiomis turėtų atvykti pasisvečiuoti pas mus. Pagaliau įvyktų pusseserių susitikimas!

Po sesers aplankymo antru numeriu kelionės wishlist buvo įrašytas pokeris. Tačiau nepavyko sužaisti, kadangi paskutinę minutę pakeitė savaitės tvarkaraštį, reguliarius turnyrus pakeitė atrankomis į brangesnį turnyrą vykusį savaitgalį po mūsų išvykimo. Labai nepergyvenau, nes grįžęs į Vilnių, žaidžiau Fisherman Challenge pagr. turnyre, į kurį atranką laimėjau prieš pusmetį.

Kortos nelankė, tačiau kūrybingais sprendimais ir sėkmės dėka išgyvenau iki vienuolikto, t.y. paskutinio dienos lygio. O jame nepasisekė su monetos metimu. Ant Flop pagavau sau tinkamą kortą, tačiau oponentas ant Turn susižvejojo set.

* * *

Pasitikdamas Naujus, galvojau, jog pažadus sudėsiu į tinklaraštį. Tačiau taip nepadariau. Ieškojau įkvėpimo. Bet vietoj jo rasdavau kvailų priežasčių, kodėl nerašyti. Tai tingumas, tai nuovargis, tai dar kažkas. Taip ir plaukė dienos, o su jomis ir mano pažadas. Gana!

Po įrašą kas dvi-tris savaites - toks dabar planas. Turiu apie ką rašyti. Yra ir naujų minčių, ir senų įrašų, kuriuos norėtųsi sukelti. Na, bent jau taip dabar atrodo. Daug sunkiau sekasi rasti laiko sudėlioti mintis ir apdoroti nuotraukas. Reikia prisiversti pirmus tris kartus, tada atsiras įprotis, ir viskas eisis kaip per sviestą. Bent jau teorija taip sako.