♊ apie mane
Gimiau 1983 metais Kaune. Vaikystę praleidau Kalniečių mikrorajone. Buvau tikrų tikriausias "asfalto vaikas". Tačiau stengiausi daug sportuoti. Tiek su vyresniais, tiek su jaunesniais aplinkinių kiemų vaikais žaisdavau krepšinį, futbolą, tinklinį, lauko tenisą ir kitus žaidimus.
Mokykloje taip pat buvau aktyvus (įvairių mokslų olimpiados, kultūriniai ir sporto renginiai). Atstovavau mokyklai tiek kvadrato, tiek šachmatų, tiek rankinio tarpmokyklinėse varžybose. Pastarojo karjera baigėsi "normaliai ir neprasidėjusi", kai po eilinio sveikatos patikrinimo nebuvau išleistas į stovyklą Vokietijoje (dėl širdies pakitimų).
Vydūno (buvusią 35-ąją) vidurinę mokyklą baigiau 2001-ųjų pavasarį. Įstojau studijuoti turizmo ir sporto vadybos į tuometinę Lietuvos kūno kultūros akademiją (dabar LSU), kadangi vis tiek norėjosi susieti savo gyvenimą su sportu. Ir studijų laikais buvau aktyvus - grupės seniūnas, Studentų atstovybės bei Senato narys.
Dar pirmame kurse susidomėjau lažybomis. Kadangi ilgą laiką tai buvo "uždraustas vaisius", noras praskleisti paslapties šydą buvo labai stiprus. Turbūt nereikia stebėtis, jog smalsumo vedamas valandų valandas klaidžiodavau po užsienio forumus, rinkau ir sisteminau informaciją, net neįtardamas, kad ateityje sukaupta patirtis taip pravers.
Sulaukęs 21-erių, baigdamas bakalauro studijas, įsidarbinau Olympic Casino. Ten ir laukė mano pirmoji pažintis su pokeriu. Susidomėjau iškart, kai buvo paaiškintos taisyklės, t.y. 2004-ųjų vasarą.
Lošimo namuose pradirbau beveik 1,5 metų. Kasdien į darbą ėjau su šypsena, noriai mokiausi naujų dalykų bei sėmiausi patirties iš nestandartinių (kartais nelabai malonių ir stresinių) situacijų. Ir atėjo suvokimas, kad norisi daugiau. Tiesiog žinojau, jog neišnaudoju potencialo, t.y. galiu daugiau. Norėjosi naujų iššūkių, daugiau atsakomybės. Tačiau konkretaus pasiūlymo nesulaukiau. Išėjau.
Tapau laisvai samdomu darbuotoju (freelancer). Administravau prognozių svetaines, rašiau apžvalginius straipsnius apie Lietuvos sporto įvykius, analizavau azartinių lošimų organizatorių konkurencinę aplinką, komentavau rungtynes lažybų bendrovėms. Buvo labai įdomus periodas. Daug naujų dalykų, daug keistų pažinčių, daug informacijos ir sunkiai apčiuopiamas sukuriamas produktas.
Toks gyvenimas truko kelerius metus, per kuriuos pakeliavau po Lietuvą, stebėdamas daug žemesnių lygų sporto susitikimų, prirašiau šimtus puslapių apžvalgų bei analizių. Atrodė, jog turiu idealų darbą, tačiau ... kažko vis tik trūko. Ko gero, socialumo. Todėl sugalvojau grįžti į "normaliai dirbančių žmonių" gretas. Akys užkliuvo už skelbimo, kuriuo SSS ieškojo "socialinių projektų vadybininko".
Praėjęs kelių etapų atranką su įvairiais psichologiniais testais, pradėjau dirbti. Didelė organizacija - krūva tvarkų, didelis biurokratinis aparatas, sunkiai suprantamas griežtumas ir begalė keistų dalykų. Taip iš pirmo žvilgsnio atrodė ta įmonė. Bet viskas su ja gerai. Tiesiog "vieni gali dirbti "Senukuose", o kiti - ne". Su tokia (personalo vadybininkių pasufleruota) išvada palikau tą darbovietę po kelių mėnesių, kai supratau, jog mano smegenys norėtų šiek tiek laisvesnių rėmų ir daugiau kūrybinės veiklos. Vėl grįžau prie "laisvo grafiko". Vėl įtraukė azartinių lošimų rinka...
2010-ųjų pavasarį dėl darbo atsikrausčiau į Vilnių.
Komentarai
Rašyti komentarą