GUKPT Luton 2022

Tai buvo trumpa išvyka pažymėta daugybe pirmų kartų, po kurių šypsojausi, purtydamas galvą, ir tiek. Mokausi nesinervuoti dėl to, ko negaliu kontroliuoti (labai lengva šitą patarimą kitiems dalint). Mokausi nebijoti susidurti su nepatogumo jausmu, kai VISKAS KLOSTOSI NE PAGAL PLANĄ. 
Pradėkim nuo to, kad pirmąkart pokerio kelionės neplanavau iš anksto. Tiesiog žmona su dukra planavo į kaimą, o aš prazondavau, kur čia per daug nevargstant su logistika galima būtų prie pokerio stalo prisėsti. Taline smulkmė - neverta. Malta būtų gerai, bet skrydžių kainos nelogiškos. Bratislavoje "The Festival" kiek vėliau prasideda. Londone lyg nieko nesimato... Bet juk yra Lutonas! O ten kaip tik GUKPT etapas! 😎

Mano taikinyje Mystery Bounty £440 (su trimis startinėmis dienomis ir finalu sekmadienį). Žiūriu, kas su skrydžiais gaunasi - penktadienį vakare išskrendu, pirmadienį anksti ryte grįžtu. Už mažiau nei 60 eurų! Trumpas pasitarimas su Inga ir perku skrydžių bilietus. Susirandu Premier Inn viešbutį (£203 už tris naktis) netoli būsimos veiksmo vietos. 

Štai taip trečiadienį susidėliojau savaitgalio planus. Pirmąkart taip ekspromtu į užsienį palėkti sugalvojau. Labiausiai nustebino skrydžių kainos, nemaniau, kad likus kelioms dienoms taip būna. 
Nuvykstu į VNO, praeinu patikrą, sužinojau, kad skrydis atidėtas valandai. OK, dvi skardinės JD+Cola, kad linksmiau laukti būtų. Neskausmingai prastumiu papildomą laiką. 👌
Lėktuvas nekyla numatytu laiku, tad kyla papildomo nerimo dėl logistikos iki viešbučio iš oro uosto. Bet ką galiu padaryti? Stengtis atsipalaiduoti... Nors sunku tai padaryti, kai šalia kaimynas didesnis už mane ir alkūnėmis, ir šlaunimis beldžiasi į mano zoną. 

Kažką paklausiau iš įsirašytų tinklalaidžių, kažkiek pasnaudžiau, ir pradėjome žemėti link Lutono oro uosto. Nusileidžiam valanda vėliau. Pasienio kontrolės poste eilė lyg piko metu. Geras pusvalandis gyvatėlėje... ir skubu ieškoti Bolt. Preliminarus laukimo laikas nepatinka, ieškau kitos opcijos (pėsčiomis kažkaip nesinori, nors iš bėdos ir ta opcija - 40 minučių ėjimo - buvo galvoje). Randu autobusą, perpus nukirpsiantį kelionės laiką. 🚌

Ateinu minutę iki išvykimo laiko. Autobuso nėra. Dar nėra, ar jau nėra? Ką aš žinau. OK, laukiu. Su viltimi, kad kitas bus. Už 20 minučių. Pasirodo už 10. Ir išvyksta vėlgi minutę ar dvi iki nurodyto laiko... Nu, gerai, žinosime, kad čia ne apie mandagų vėlavimą, o išvykimą minute-kita anksčiau reikia galvoti. 
Išlipus man dar reikia apie 10 minučių kojas naudoti. Pirmąkart čia, tai einu vedamas Google Maps. Tik nepavyksta vadovautis instrukcijomis. Veda skersai pastatą (prekybos centrą), tačiau dabar, t.y. pirmą nakties galiu tik pabučiuoti durų rankeną, arba netoliese besitrinantį benamį. OK, nedramatizuoju, apsuksiu ratą, nelauksiu gi ryto, kada bus atvertos durys. 

Viešbutyje susimoku ir gaunu kambario kortelę. Pakylu, atidarau duris ir girdžiu vonios kambaryje tekantį vandenį. Nejauku. Pabeldžiu. Nieko. Atidarau duris. Nieko nėra, aišku. Tik vanduo bėga unitaze. Nu, gerai, nebėga, čiurlena. Bandau nuleisti vandenį, kad susitvarkytų - niekas nevyksta. Čiurlena ir tiek. Leidžiuosi žemyn, ieškau, kas galėtų pakeisti kambarį. Kadangi recepcionisto nebėra... Pasigaunu tamsoje skendinčiame restorane dėdę, aiškinu situaciją, jis šaukia į tamsą, ateina šešėlių valdovas... Pakeičia kambarį. Nueinu. Viskas gerai. Nusiprausiu, išsivalau dantis, gulu ilsėtis. Šūdas gaunasi. Nežinau, ar čia dėl to posmelio lėktuve sudėto, ar šiaip "įspūdžių" pilna galva... Valandą vartausi, kol užmiegu su Žalgirio podcast ausyse. 💤

Išaušta gražus rytas. Išeinu pasivaikščioti į netoliese esantį parką. Ir kažkaip gera pasidaro - prasilenkiant su vietiniais, tai šypsenomis apsikeičiame, tai galvos linktelėjimu, tai mandagumo pilnu "Good morning". Einu kvailai išsišiepęs, lyg Disney animacija ekrane grotų su visais gražiais dalykais (paukščių čiulbesio buvo, voverės lakstė, tai tik Bembio iš esmės ir trūko). 
OK, fast-forward iki to momento, kai nuėjau į pokerio kambarį susimokėti už turnyrą. Prie kasos paduodu kruopščiai suskaičiuotus svarus. Kasininkė pažiūri, ir mandagiai paaiškina, kad nuo praėjusios savaitės šitie popieriukai nebepriimami. Pasiūlo pasivaikščioti iki artimiausio banko. Einu, kas belieka - negi atgal į Lietuvą vešiu?.. 😔

Trumpa eilė, kelios minutės ir gaunu paaiškinimą, kad niekas man čia nepakeis, jeigu neturiu sąskaitos jų banke, nieko nebus. Neturiu ir neplanuoju turėti. Ką daryti? "Eik į pašto skyrių", sako. Pasižiūriu internete, kur artimiausias skyrius, kuriame keičia senus banknotus į naujuosius. Nueinu. Smagi eilė. 
Nelabai turiu opcijų - stoviu. Po pusvalandžio prie langelio išgirstu, kad nekeičia. Rodau internete rastą informaciją, purto galvą ir rodo į lipduką, ant greta esančio stiklo - nekeičia. WTF? O kas keičia? Anglijos centrinis bankas. O kur artimiausias filialas? Londone. 👀

Einu ir balsu juokiuosi, kokioje čia komedijoje ką tik sudalyvauti teko. OK, susirandu bankomatą prekybos centre, bandau nusiimti - aiškina, kas maksimaliai duos 250 tik. Nu, gerai, duok tiek, eisiu dar ieškoti. Neduoda. Užrašas ekrane sako, kad kažkas ne taip. 😒

Biški nejuokinga, bet vis tiek juokiuosi, nes daugiau nelabai, ką galiu daryti. Bandau susimokėti kortele pokerio kambaryje, atmeta. WTF? OK, bandom dar vieną bankomatą. Duoda. Ir daugiau nei 250. Po visų šitų nuotykių turėjau susiprast, kad kažkas iš aukščiau mane bet kokia kaina bando sustabdyti nuo dalyvavimo turnyre. Žodžiu, pirmą kulką išnaudoju per tris valandas. Pradžioje gavau skaudų antausį nuo shortstack (50% pradinio), kai mano AA nulaužė su 89, paskui su KK pre-flop sudėjus all-in (5-bet) gavau atsakymą iš oponento su QQ. "HoOoOold", mintyse rėkiau, kai skaičiukais nubėgo Flop ir Turn, tačiau ant River išlindo trečia dama. 🤮
Antrą kulką sudeginau po trečios pertraukos blefuodamas prieš dėdę, kuris baisiai tight atrodė. Kaip paaiškėjo vėliau, ne tik atrodė, bet ir buvo. Pyktelėjau ant savęs, kad taip neapgalvotai žetonus atidaviau (kūno kalba pripjoviau grybo, kol jis atsakymo ieškojo). Bet tokį kelią sukorus negali pasiduoti lengvai. Juk mes ne iš tų, kur pralaimi dar nenugalėti. 

Ar trečias kartas nemeluoja? Meluoja. Kartais. Bent jau šį sykį. Paskutiniame dienos lygyje teko pripažinti oponento pranašumą (SB vs BB situacijoje 78 vs J4). 😒

Išaušta kitas gražus rytas, ir aš patraukiu į priešingą pusę nei vakar - kito parko link. Eina sau, kiek teigiamų emocijų iš mažų dalykų pasiėmiau! Pradedant tuo, kad akis džiugino voveraitės-pūstauodegaitės, paukšteliai ir sportuojantys žmogeliai. Buvo gražu pažiūrėti kaip poromis tenisą žaidžia ir šmaikščiomis replikomis apsikeičia, ar vaikai su tėvais dalyvauja bėgimo varžybose, o savanoriai juos ragina šūksniais ir dalina hi-fives. Tada mačiau laivų modelius, kuriuos ruošė sekmadieniniam paplaukiojimui... 
Žodžiu, apibendrinčiau taip: keletas pirmų kartų, kad pasijusčiau jaunas - ir pozityvus nusiteikimas bei pažadas grįžti. 👈
--
Atnaujinimas: nusileidimas Vilniuje buvo dar vienas pirmas kartas. Artėjam prie Vilniaus, pilotas liepia įgulai ruoštis nusileidimui... Šasi pasiruošusi įprastam pratimui su didele apkrova, jau matau taką. Įsikimbu į kėdę, kad sušvelninti sukibimo momentą, ir staiga lėktuvas šauna į viršų - taip netikėtai, taip staigiai, kad vos neapsi... Aplink panikos pilni žvilgsniai, visi dairosi, kas ir kodėl čia vyksta. 
Skrydžio kapitonas praneša, kad rūkas sutrukdė nusileist, galimai kelionė truks dar pusvalandį, bandant sulaukti, kol prasisklaidys ore susidariusi gausi smulkių vandens lašų sankaupa. Oh, well 💨

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Planus koreguojantis COVID-19