7 dienos iki ypatingojo HU

Prabėgo daugiau nei 2 mėnesiai nuo mano paskutinio įrašo... 

Tokios pertraukos nebuvo per visą mano tinklaraščio gyvavimo istoriją. Baisu, ane? 

Nieko baisaus man nenutiko. Noras rašyti buvo kilęs ne kartą, tačiau vis pritrūkdavo arba laiko, arba jėgų suguldyt juodu ant balto visas tas mintis ir apturėtus nuotykius. O šiandien ypatinga diena. Daugeliui žinoma, jog tai mokslo ir žinių diena. Tačiau man ši rugsėjo 1-oji ypatinga dėl kitos priežasties.

Liko septynios dienos iki ypatingojo heads-up. Tai bus svarbiausia ir brangiausia akistata. Tačiau nerimo ar jaudulio kol kas nejaučiu. Esu tikras, jog tai teisingas sprendimas. Ir po trumpo pažiūrėjimo viens kitam į akis ir priesaikos, bandysime toliau žiūrėti viena kryptimi ir tapti laimėtojais abu. Taigi heads-up vėliau pavirs komandiniu žaidimu, kuriame bus itin svarbus abipusis supratimas.

Pamenu, kad prieš kelis metus rašiau, jog netikiu meile iš pirmo žvilgsnio.

Tikiu, kad galima susižavėt. Tikiu, kad galima pradėt jaust greičiau plakančią širdį ar prakaituot tik išvydus, tačiau to niekaip nepavadinčiau meile. Manau, kad iš taip greit užsiliepsnojusios aistros nieko doro neišeina. Nebent toks atsitiktinumas ir rasi savo Žmogų.

Panašu, kad radau savo Žmogų. 

* * *

Vakar su keliais draugais praleidau smagų vakarą. Šiek tiek pokerio, šiek tiek gėrimų, daug juoko, daug kalbų. Damn, kaip greitai laikas bėga su gera kompanija. Ačiū visiems dalyvavusiems! Ačiū už gerą nuotaiką, pasidalinimą asmenine patirtimi. Galbūt grynai kviestinis (uždaras) turnyras būtų vakarą pavertęs dar įsimintinesniu, tačiau ir taip nuostabiai praleidau laiką. Ale, kad viskas ekspromtu daryta buvo, tai taip ir gavos.