apie kortas, koeficientus ir keliones

Taigi šiemet PokerStars paklausė -  Koks yra tavo geriausias momentas žaidžiant PokerStars? Niekad nepatekau tarp prizininkų žaisdamas didžiuosius turnyrus, niekad nelaimėjau atrankos į gyvą turnyrą, ir net nesu laimintis žaidėjas PokerStars kambaryje. Bet tai nėra problema, nes esu laisvalaikio žaidėjas, ir žaidžiu tuomet, kai noriu... žaidžiu tai, ką noriu. Turiu "plaukiojantį bankroll "- nežaidžiu pokerio iš paskutinių pinigų (skirtų duonai ir pienui), bet kartais žaidžiu šiek tiek brangesnius turnyrus nei turėčiau, jeigu kažkas skaičiuotų pagal taisykles, kad būtina turėti X įpirkų, norinti žaisti tam tikro brangumo turnyruose. Taigi koks buvo geriausias momentas PokerStars? Neturiu vieno. Bet yra keletas tipų tų išskirtinių momentų. Pralaimėti ant River, ir nesijausti pralaimėtoju... nes turi geresnius šansu laimėti padalinimą tuo momentu, kai visi žetonai sustumti į stalo vidurį. Iškristi iš turnyro "burbulo" fazėje, kai sustūmęs all-in preflop ...

Šiandien su žmona buvome pasikultūrinti. Kalėdų Senelis padovanojo bilietus į Domino teatro spektaklį " Striptizo ereliai ". Atvirai sakant, buvau nusiteikęs gana skeptiškai. Tiesiog galvojau, kad nelabai man patiks. Juk "reikalas" turėtų būti orientuotas į moterišką auditoriją, kadangi (pagal man žinomą scenarijų) keli vyriokai turėjo mokytis moters gundymo paslapčių ir demonstruot plikus pasturgalius.  Tiesa, šokiruoti toks vaizdelis manęs irgi negalėjo, nes sportavau nuo mažų dienų, ir per savo gyvenimą dušuose vyriškų šiknų mačiau ganėtinai daug. Bet sutikite,  in general, tame didelio grožio, ar vaizdelių atsipalaidavimui būti daug irgi negali. Taip blaiviai mąstant... Bet klydau! Buvo nerealiai smagu! Trys valandos prabėgo it pusvalandis, laidomi juokeliai vertė krizenti, o pusamžių (ir nė iš tolo neprimenančių idealių) vyrų striptizas buvo palydėtas gausiais plojimais. Trys valandos kitame pasaulyje! Trys valandos pabėgus nuo  realaus gyvenimo, ...

Su Naujais Metais, mieli skaitytojai!  Keistai nuskambės, bet paskutinis praėjusių metų mėnuo man buvo pirmas. Liūdna konstatuoti, tačiau taip jau gavosi, kad 2012-ųjų gruodis buvo pirmas "tuščias" kalendorinis mėnesis per mano trumpą tinklaraščio rašymo istoriją. Bet prasidėjo Nauji Metai, reikia kažkaip pozityviau nusiteikti, kažką gražaus parašyti. Tai rašau apie prabėgusias šventes!  Šv. Kalėdas šiemet pirmą kartą su žmona sutikome užsienyje. Lankėme mano sesers šeimą Jungtinėje Karalystėje. Keista buvo matyti visas kalėdines dekoracijas prie namų ir jų languose, kai aplink telkšojo balos, o dangus "verkė" be paliovos. Buvo ir daugiau pirmų kartų. Pirmąkart teko stebėti Anglijos Premier lygos rungtynes stadione. Nereali patirtis! Pilnas stadionas. Ne šiaip sau žiūrovų, o fanų. Tikrų futbolo fanų. Vienos komandos ar kitos, visai nesvarbu. Svarbiausia, negalinčių (ar nemokančių) apatiškai stebėti veiksmo aikštėje. Kiekvienas geras prisilietimas prie...

Taigi rugsėjo 8-oji buvo didi diena. Nepasakosiu dabar su visom smulkmenom (apie tai kitame įraše, kuomet turėsiu daugiau nuotraukų iš Monikos , kuri rūpinosi mūsų švente). Faktas Nr. 1 - bažnyčioje "cirkinausi". Taip nutiko todėl, kad ceremonija vėlavo pusvalanduką gal. Vienas geresnių blefų buvo, kai kunigas liepė paimti žiedą (su mintim užmauti išrinktajai). Rimtu veidu pasiėmiau man skirtą! Bet šitas blefas nepraėjo, kunigas liepė tą padėt į vietą, ir paimt mažesnį.  Per tą didelį jaudulį net skaityt pamiršau. Atrodė, kad moku tuos du sakinius puikiai, bet kuomet atėjo metas sakyt, tai ne tik, kad nesugebėjau išlement, tai dar ir skaityt sunkiai sekėsi. Damn, buvo prakaito. Pokerį žaist lengviau!  Tiesa, po bažnyčios jau buvo gerai. Sveikinimai, pietūs, fotosesija, sveikinimai, desertas, fotosesija, sveikinimai... Tada draugai pareiškė, kad afterparty nori. Mes "nesispardėm". Išlydėjom gimines, o draugus pakvietėm į svečius. Patys pabuvom porą valan...

Prabėgo daugiau nei 2 mėnesiai nuo mano paskutinio įrašo...  Tokios pertraukos nebuvo per visą mano tinklaraščio gyvavimo istoriją. Baisu, ane?  Nieko baisaus man nenutiko. Noras rašyti buvo kilęs ne kartą, tačiau vis pritrūkdavo arba laiko, arba jėgų suguldyt juodu ant balto visas tas mintis ir apturėtus nuotykius. O šiandien ypatinga diena. Daugeliui žinoma, jog tai mokslo ir žinių diena. Tačiau man ši rugsėjo 1-oji ypatinga dėl kitos priežasties. Liko septynios dienos iki ypatingojo heads-up . Tai bus svarbiausia ir brangiausia akistata. Tačiau nerimo ar jaudulio kol kas nejaučiu. Esu tikras, jog tai teisingas sprendimas. Ir po trumpo pažiūrėjimo viens kitam į akis ir priesaikos, bandysime toliau žiūrėti viena kryptimi ir tapti laimėtojais abu. Taigi heads-up  vėliau pavirs komandiniu žaidimu, kuriame bus itin svarbus abipusis supratimas. Pamenu, kad prieš kelis metus rašiau, jog netikiu meile iš pirmo žvilgsnio. Tikiu, kad galima susižavėt. Tik...